Dulkių siurblys perkaista ir išsijungia: priežastys ir kaip to išvengti

Kodėl dulkių siurblys elgiasi kaip perkaitęs sportininkas

Dulkių siurblys staiga sustoja darbo viduryje – situacija, kurią tikriausiai yra patyrę dauguma namų šeimininkų. Prietaisas tiesiog išsijungia, o korpusas būna karštas kaip ką tik išjungta keptuvė. Tai nėra gedimas ta prasme, kad prietaisas sugedęs negrįžtamai – dažniausiai tai apsauginis mechanizmas, kuris veikia taip, kaip ir turėtų. Tačiau jei tai kartojasi reguliariai, kažkas tikrai negerai.

Terminis apsaugos išjungimas – taip techniškai vadinamas šis reiškinys – yra įmontuota funkcija beveik visuose šiuolaikiniuose dulkių siurbliuose. Variklis įkaista iki kritinės temperatūros, termostatas tai užfiksuoja ir išjungia prietaisą, kad nesudegtų variklis. Tai tarsi automobilio variklio temperatūros indikatorius – jei jis įsijungia, reikia sustoti, o ne spausti toliau.

Problema ta, kad daugelis žmonių tiesiog palaukia, kol siurblys atvės, ir vėl jį įjungia – neišsiaiškindami, kodėl tai apskritai nutiko. O priežasčių gali būti kelios, ir ne visos jos akivaizdžios.

Užsikimšęs filtras – klasikinė ir dažniausia problema

Jei reikėtų įvardyti vieną priežastį, dėl kurios dulkių siurbliai perkaista dažniausiai, tai būtų užsikimšęs filtras. Filtras yra tas elementas, kuris sulaiko smulkias dulkeles, kad jos nepatektų atgal į orą. Bet kai filtras prisipildo, oras per jį nebegali laisvai tekėti.

Variklis bando įtraukti orą, bet jo negauna pakankamai. Tai panašu į tai, kaip bandytumėte kvėpuoti per storą audinį – plaučiai dirba dvigubai sunkiau, o rezultatas vis tiek prastas. Variklis perkraunamas, generuoja daugiau šilumos, ir štai – terminis apsaugos mechanizmas suveikia.

Daugelis žmonių mano, kad filtras keičiamas tik tada, kai siurblys nebesiurbia. Iš tikrųjų filtras turėtų būti tikrinamas ir valomas daug dažniau. Kaip dažnai? Tai priklauso nuo kelių dalykų:

• Kaip dažnai naudojate siurblį
• Ar namuose gyvena gyvūnai (jų plaukai užkemša filtrus žaibiškai)
• Ar namuose yra kilimų (nuo jų kyla daug smulkių dalelių)
• Ar kas nors namuose serga alerginėmis ligomis ir naudojate HEPA filtrus (jie užsikemša greičiau nei įprastiniai)

Bendra rekomendacija – tikrinti filtrą kas 1–2 mėnesius, o plauti (jei filtras plaunamas) – kas 3 mėnesius. Tačiau jei namuose gyvena katė ar šuo, darykite tai dvigubai dažniau. Kai kurie filtrai yra vienkartiniai ir tiesiog keičiami naujais – čia taupyti nereikėtų, nes geras filtras kainuoja kelis eurus, o naujas variklis – kelis dešimtis ar net šimtus.

Maišelis arba konteineris – kai dulkės nebeturi kur dėtis

Antra pagal dažnumą priežastis – perpildytas dulkių maišelis arba konteineris. Tai skamba trivialiai, bet praktikoje žmonės neretai siurbia tol, kol maišelis tiesiog nebegali sutalpinti nė grūdo daugiau.

Kai maišelis pilnas, oras nebegali laisvai cirkuliuoti per jį. Siurblys ir toliau bando dirbti, variklis perkraunamas – ir istorija ta pati kaip su filtru. Skirtumas tas, kad maišelio pilnumą lengviau pastebėti ir lengviau išspręsti.

Su maišeliais siurbliais taisyklė paprasta: keiskite maišelį, kai jis užpildytas iki 2/3, o ne iki kraštų. Kodėl? Nes pilnas maišelis jau pradeda trukdyti oro cirkuliacijai dar prieš tai, kai jis vizualiai atrodo „pilnas”. Siurbimo galia pradeda kristi, variklis dirba sunkiau.

Su bekontaineriais siurbliais situacija šiek tiek kitokia. Konteineris paprastai turi aiškią „max” žymą – jos reikia laikytis. Be to, net ir ištuštinus konteinerį, cikloninis filtras ar kiti vidiniai elementai gali būti nešvarūs ir juos irgi reikia periodiškai plauti.

Praktinis patarimas: jei naudojate maišelinį siurblį ir pastebite, kad siurbimo galia sumažėjo, bet maišelis dar neatrodo pilnas – vis tiek pakeiskite. Kartais maišelio medžiaga pati užsikemša smulkiomis dalelėmis, ir naujas maišelis iš karto pagerins situaciją.

Vamzdeliai, žarna ir antgaliai – kur dar gali slypėti problema

Filtras švarus, maišelis pakeistas, bet siurblys vis tiek perkaista? Laikas pažvelgti į vamzdelius ir žarną. Tai vieta, kur neretai įstringa stambesnės šiukšlės – kojinė, vaikų žaisliukas, didelis šuns kailio gumulėlis ar tiesiog supresuotos dulkės, kurios susiformavo į kamštį.

Užsikimšusi žarna yra klasikinė problema, kurią lengva diagnozuoti: atjunkite žarną nuo korpuso ir pabandykite per ją pūsti. Jei oras sunkiai praeina arba visai nepraeina – radote problemą. Kamštį dažniausiai galima išstumti ilgu, lankščiu įrankiu – pavyzdžiui, brūkštelėjus per žarną ilgu virvelės gabalėliu ar net šluotos kotu.

Antgaliai – ypač tie su šepetėliais grindims – taip pat gali būti kaltininkai. Šepetėlio voleliai apsivelka plaukais ir siūlais taip stipriai, kad pradeda sukti sunkiai arba visai sustoja. Kai volelis sukasi sunkiai, variklis, kuris jį varo, dirba intensyviau. Rezultatas – perkaitimas.

Kaip tai patikrinti? Apverskite siurblį ir pažiūrėkite į šepetėlio volelį. Jei matote, kad jis apvyniotas plaukais kaip siūlų kamuolys – laikas imtis žirklių. Tai reikia daryti reguliariai, ypač jei namuose yra ilgaplaukių žmonių ar gyvūnų. Kai kuriuose modeliuose volelis išimamas ir valomas labai paprastai, kituose reikia šiek tiek pastangų, bet tai verta padaryti.

Variklio problemos ir senėjimas – kada reikia rimtesnio sprendimo

Jei visos aukščiau minėtos priežastys patikrintos ir viskas atrodo tvarkoje, bet siurblys vis tiek perkaista, problema gali būti gilesnė – pats variklis. Laikui bėgant variklio guoliai susidėvi, ventiliatorius gali būti pažeistas, arba variklio apvijos pradeda trumpinti.

Tai jau ne kažkas, ką galima išspręsti namuose su žirklėmis ir drėgna šluoste. Čia reikalingas specialistas arba sprendimas, ar apskritai verta taisyti. Bendra taisyklė: jei taisymas kainuos daugiau nei pusę naujo prietaiso kainos, geriau pirkti naują.

Yra ir kitas aspektas – ventiliacijos angos paties korpuso išorėje. Daugelis žmonių niekada jų nevalyste. Šios angos leidžia orui cirkuliuoti aplink variklį ir jį vėsinti. Jei jos užkimštos dulkėmis (o jos tikrai užkimštos, jei siurblys senas), variklis nebeaušinamas tinkamai net ir tada, kai viskas kita tvarkoje.

Išorinių ventiliacijos angų valymas yra paprastas: tiesiog paimkite minkštą šepetėlį arba suspausto oro balionėlį ir išvalykite. Tai reikėtų daryti bent kartą per metus. Skamba smulkmeniškai, bet tai gali pratęsti siurblio gyvenimą reikšmingai.

Kaip naudoti siurblį, kad jis nekaitintų

Yra ir naudojimo įpročių klausimas, apie kurį retai kalbama. Net ir techniškai tobulai veikiantis siurblys gali perkaisti, jei jis naudojamas neteisingai.

Viena dažnų klaidų – siurbimas per aukšta galia ant kilimų ar paviršių, kuriems tai per daug. Kai siurblys nustatytas maksimaliai galiai ir antgalis tvirtai prispaustas prie tankaus kilimo, oras praktiškai nebegali patekti į siurblį. Variklis dirba tuščiomis. Sprendimas paprastas: sumažinkite galią arba šiek tiek pakelkite antgalį.

Kita klaida – per ilgi siurbimo seansai be pertraukų. Dulkių siurbliai nėra skirti dirbti kelioms valandoms be sustojimo. Jei turite didelį plotą siurbti, darykite 15–20 minučių pertraukas kas valandą. Tai ypač aktualu su pigesniais modeliais, kurių aušinimo sistema nėra tokia efektyvi.

Taip pat svarbu, kur laikote siurblį. Jei jis stovi sandėliuke be ventiliacijos arba šalia šilumos šaltinio, jis pradeda darbą jau šiek tiek pašilęs. Tai nėra kritinis veiksnys, bet kartu su kitais gali sukelti problemų.

Ir dar vienas dalykas, kuris dažnai pamirštamas: nesiurbkite drėgnų paviršių įprastiniu dulkių siurbliu. Drėgmė ir variklis – bloga kombinacija. Net jei siurblys iš karto nesuges, drėgmė ilgainiui pažeidžia variklio apvijas ir sukelia gedimus, kurie pasireiškia kaip perkaitimas.

Skirtingi siurblių tipai – skirtingos silpnosios vietos

Verta paminėti, kad skirtingi dulkių siurblių tipai turi skirtingas tendencijas perkaitimo atžvilgiu.

Robotai siurbliai perkaista rečiau, nes jų varikliai mažesni ir jie dirba trumpesniais ciklais. Tačiau jų filtrai ir šepetėliai užsikemša lygiai taip pat greitai, ir juos reikia valyti dažnai – kartais net po kiekvieno naudojimo, jei namuose gyvena gyvūnai.

Akumuliatoriniai (belaidžiai) siurbliai turi papildomą problemą – baterija. Kai baterija sensta, ji greičiau įkaista, o tai gali prisidėti prie bendro prietaiso temperatūros kilimo. Jei pastebite, kad belaidis siurblys perkaista, o baterija jau senesnė nei 2–3 metai, galbūt laikas keisti bateriją.

Pramoniniai ar pusiau pramoniniai siurbliai, kuriuos kai kas naudoja namuose (ypač po remonto darbų), turi galingesnius variklius ir geresnę aušinimo sistemą, bet jie taip pat labiau kenčia nuo netinkamo naudojimo – pavyzdžiui, jei siurbiamos labai smulkios statybinės dulkės be tinkamo filtro.

Kai siurblys vis tiek perkaista – ką daryti žingsnis po žingsnio

Jei jūsų siurblys jau išsijungė dėl perkaitimo, štai ką daryti:

Pirmiausia – leiskite jam atvėsti. Bent 30 minučių, geriausia valandą. Nespaudinėkite mygtukų, nebandykite įjungti – tiesiog palikite. Kai kuriuose modeliuose termostatas atsistatys automatiškai, kituose reikės paspausti reset mygtuką (dažniausiai jis yra korpuso apačioje).

Tada patikrinkite filtrą. Išimkite, apžiūrėkite. Jei jis pilkas ar rudas nuo dulkių – valykite arba keiskite. Jei filtras plaunamas – išplaukite ir leiskite visiškai išdžiūti prieš dėdami atgal (tai svarbu – drėgnas filtras dar labiau trukdo oro cirkuliacijai).

Patikrinkite maišelį arba konteinerį. Jei maišelis užpildytas daugiau nei per pusę – keiskite. Konteinerį ištuštinkite ir išplaukite.

Patikrinkite žarną ir vamzdelius. Atjunkite ir patikrinkite, ar nėra kamščio. Apžiūrėkite šepetėlio volelį – ar nėra apvyniotas plaukais.

Patikrinkite išorines ventiliacijos angas. Jei jos dulkėtos – išvalykite.

Jei po visų šių žingsnių siurblys vėl perkaista per trumpą laiką – laikas kreiptis į servisą arba rimtai pagalvoti apie naują prietaisą.

Prevencija yra pigesnė už taisymą – ir tai ne klišė

Dulkių siurblio perkaitimas retai nutinka staiga ir be priežasties. Tai procesas, kuris vyksta palaipsniui – filtrai po truputį kimba, maišelis po truputį pildosi, šepetėlio volelis po truputį apsivelka plaukais. Ir vienas gražus rytas siurblys tiesiog atsisako dirbti.

Gera žinia ta, kad visa tai yra lengvai valdoma, jei skiriama bent šiek tiek dėmesio. Reguliarus filtro patikrinimas, laiku pakeistas maišelis, kartą per mėnesį nuvalytas šepetėlio volelis – tai ne didelės pastangos, bet jos reikšmingai pratęsia prietaiso gyvenimą ir užtikrina, kad jis dirbs efektyviai.

Verta turėti omenyje ir tai, kad dulkių siurblys, kuris dirba su užkimštu filtru ar pilnu maišeliu, ne tik perkaista – jis ir siurbia blogiau, sunaudoja daugiau elektros ir greičiau dėvi variklį. Taigi reguliari priežiūra yra naudinga visais atžvilgiais.

Jei siurblys jau senesnio amžiaus ir perkaista vis dažniau nepaisant tinkamos priežiūros – tai signalas, kad variklis artėja prie savo resurso pabaigos. Tokiu atveju geriau pradėti ieškoti naujo modelio iš anksto, o ne laukti, kol senasis galutinai nustos veikęs pačiu nepatogiausiu metu.